<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/">
<channel>
		 <title>Oranžinis blog'as</title>
		 <link>http://blog.family-elvikis.com</link>
		 <description>Paskutinės Oranžinio blog'o naujienos</description>
		 <language>en-en</language>
		 <generator>Blog RSS export running on TYPO3 4.3.4</generator>
		 
<docs>http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss</docs>

		 <copyright>2010 Family-Elvikis.com</copyright>
		 <managingEditor>Donatas Elvikis</managingEditor>
		 <webMaster>info@family-elvikis.com</webMaster>
		 <image>
			<title>Oranžinis blog'as</title>
			<url>http://blog.family-elvikis.com/typo3conf/ext/t3blog/icons/rss.png</url>
			<link>http://blog.family-elvikis.com</link>
			<description>Paskutinės Oranžinio blog'o naujienos</description>
		 </image>
		
<item>
	<title>Sraigės</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/25/sraiges/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/25/sraiges/</guid>

	<pubDate>Wed, 25 Aug 2010 18:46:00 +0200</pubDate>
	<description>  Mūsų mažasis gamtos mylėtojas labai pamėgo sraiges. Na ne tik sraiges, bet ir  skruzdėlytes, vorus, boružėles. Gamtoje galėtų būti kiaurą dieną, stebėti kaip vabaliukai dirba, kaip voras pina vorati</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Mūsų mažasis gamtos mylėtojas labai pamėgo sraiges. Na ne tik sraiges, bet ir  skruzdėlytes, vorus, boružėles. Gamtoje galėtų būti kiaurą dieną, stebėti kaip vabaliukai dirba, kaip voras pina voratinklius, kaip bitutė gėlytėje ranka medų. Jis tikras tyrinėtojas. Kartais skubi, nori kuo greičiau pajudėti iš vietos, o jis atsistojęs tyrinėja, pasakoja ką mato. Ne retai 10 metrų einame pusvalandį.  Sako tėvams sunku, kai vaikai tampa "kodėlčiais", tačiau klausimas "kas čia" ne ką prastesnis. Jei nesuprantamai atsakysi klaus dar ir dar ir dar, kol galų gale mažoji galvelė tai ką pasakei pilnai įsisavins. Žaviuosi tokiu atkaklumu, noru pažinti pasaulį. Kartais galvoju, kad  ir man reiktų to iš Domo pasimokyti, nors ne tik to, iš vaikų tikrai yra ko išmokti... Na bet šiandien aš apie sraiges, kurias su Domuku darėme. Sraigę jis norėjo daryti jau prieš savaitę, bet tuomet nesugalvojau iš ko ją galėtume paprastai pagaminti. Su Domo norais dažnai nebesuspėju, būna atsikelia ryte ir sako, kad nori daryti pelę, po valandos pamiršęs pelę jau prašo gaminti pelėdą. Na bet sraigės kažkodėl nepamiršo, tad šiandien pagaliau ją ir pagaminome. Mums prireikė molinio vazonėlio, "guminio" popieriaus sraigių kūneliams bei kelių higieninių krapštukų. Kol Domas dažė vazonėlius aš iškirpau sraigių kūnelius, akytes siūliau taip pat nupiešti Domui, bet jis atsakė, jog nemoka ir paprašė manęs tai padaryti. Krapštukus, kurie tapo sraigės ragučiais, taip pat Domas nudažė pats. Kai viskas išdžiuvo abu drauge sraiges suklijavome.]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Savaitgalis Miuncheno apylinkėse</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/24/savaitgalis-miuncheno-apylinkese/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/24/savaitgalis-miuncheno-apylinkese/</guid>

	<pubDate>Tue, 24 Aug 2010 19:21:00 +0200</pubDate>
	<description>  Ir vėl visiškai netikėtas prailgintas savaitgalis. Link Miuncheno išvykome ketvirtadienį per pietus, tad šį miestą pasiekėme vakare prieš pat Domo miegą. Oras šįkart buvo tobulas. Danguje nė vieno d</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Ir vėl visiškai netikėtas prailgintas savaitgalis. Link Miuncheno išvykome ketvirtadienį per pietus, tad šį miestą pasiekėme vakare prieš pat Domo miegą. Oras šįkart buvo tobulas. Danguje nė vieno debesėlio, šilta, gera, tad pasimėgavome paskutiniais vasaros trupinėliais.Penktadienio rytą, kol Donatas tvarkė savus reikalus, mes su Domu vaikštinėjome po Nymphenburg rūmų parką. Iš ryto jame buvo tylu, ramu, dar jokių turistų tik vienas kitas bėgiojantis vietinis gyventojas. Tuomet parke buvo smagiausia, vaikštinėjom ramiai, Domas išbandė naujus triukus su dviratuku, per šį savaitgalį išmoko puikiai laikyti lygsvarą, pakėlus kojytes vairuoti dviratuką. Po 11 valandos į parką sugužėjo begalės turistų, ilgiau važinėtis dviratuku buvo nebeįmanoma, be to ir Domas pavargo. Su Donatu tikėjomės susitikti ne vėliau 12, bet po jo nuotykių su telefonu sugebėjome susirasti vieni kitus gerokai po pietų. Domas mašinoje iškarto "nulūžo". Net po pusvalandžio miego į vėžimuką perkėlėm neprabudusį, ko paprastai nebūna. Jei miegantį pabandai iškelti iš mašinos visuomet prabunda ir nebeužmiega, maniau ir šįkart bus tas pats, bet jis nė nekrustelėjo ir vežimėlyje ramiausiai miegojo dar gerą valandą. Mes tuo tarpu su Donatu pasivaikščiojome po Miuncheno angliškąjį sodą - didžiausią pasaulyje miesto parką. Domui prabudus patraukėme prie Starnberger ežero, esančio apie 50 km nuo Miuncheno. Ten ir praleidome visą likusį savaitgalį, maudėmės, deginomės, tinginiavom. Jei kas būtų leidęs dar bent porą dienų būčiau pasilikus... ]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Piešimas lietuje</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/17/piesimas-lietuje/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/17/piesimas-lietuje/</guid>

	<pubDate>Tue, 17 Aug 2010 10:05:00 +0200</pubDate>
	<description>  Ir vėl nauja savaitė, nors dar rugpjūtis, bet lauke tikras ruduo, lietus kelinta para nesitraukia, termometro rodyklė neviršija 15 laipsnių. Įdomu ar dar galima tikėtis šiais metais gražių vasariškų</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Ir vėl nauja savaitė, nors dar rugpjūtis, bet lauke tikras ruduo, lietus kelinta para nesitraukia, termometro rodyklė neviršija 15 laipsnių. Įdomu ar dar galima tikėtis šiais metais gražių vasariškų dienų? Nesakau, kad man jų būtinai reikia ar trūksta, rudenį aš mėgstu, ir net labai.  Mėgstu aš ir žiemą, kiekvienas metų laikas gražus, įdomus, kiekvienu metu galima susigalvoti begales būtent tam metui būdingos veiklos.  Lietus dažniausiai mums suteikia taip pat daug džiaugsmo,  su šiek tiek noro bei fantazijos galima džiaugtis net ir pačia niūriausia diena. Domas mėgsta balkone šokinėti balose, patinka jam ištiesti delniuką, skaičiuoti į jį nukritusius lašiukus, galima netgi ir piešti lietuje. Taip piešiant Domas tiesiog spinduliuoja, laukia kol ant lapo nukris kuo daugiau lašiukų, vienas didelis, kitas mažas. Pusę dienos galima bestebint popieriaus lapus praleisti.  Pats paprasčiausias toks piešimo būdas, lapą nuspalvinti išplaunamais flomasteriais bei padėti lietuje. Kitas būdas ant lapo patrupinti akvarelinių dažų ir stebėti kaip lietutis su šiomis spalvomis žaidžia. ]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Mezgam toliau...</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/17/mezgam-toliau/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/17/mezgam-toliau/</guid>

	<pubDate>Tue, 17 Aug 2010 07:51:00 +0200</pubDate>
	<description>  Paskutiniu metu mane apėmęs jausmas, jog daugelis drabužių man netinka. Parduotuvėje ant pakabos taip gražiai atrodo, o užsidėjus na tiesiog praranda visą grožį. Dėl šios priežasties buvau nusprendu</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Paskutiniu metu mane apėmęs jausmas, jog daugelis drabužių man netinka. Parduotuvėje ant pakabos taip gražiai atrodo, o užsidėjus na tiesiog praranda visą grožį. Dėl šios priežasties buvau nusprendus sau nieko nemegzti. Tačiau Donatas įkalbėjo, tad po gerų penkių metų mezgiau vėl sau. Man bemezgant Domas piktinosi, jog megztinis skirtas ne jam. Vis prie savęs dėjo, matavo, o po kiekvienos siūlės susiuvimo bandė apsirengti. Na gal visai jam ir tinka?.. tik labiau panašu ne į megztinį, o paltą ar chalatą :)  Pradžia: 2010 rugpjūčio 8 d.  Pabaiga: 2010 rugpjūčio 15 d. Siūlai: Rellana Grandessa (20% vilna, 80% poliakrilas) Virbalai: 5,5 mm Idėja: iš žurnalo  Susanna 2009/11]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Malūnas</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/16/malunas/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/16/malunas/</guid>

	<pubDate>Mon, 16 Aug 2010 07:43:00 +0200</pubDate>
	<description>  Malūnus Domas pamėgo seniai, patinka jam stebėti jų sukimąsi. Namie pro langą dažnai stebi besisukančias vėjo jėgaines, tai pasak jo tikrieji malūnai, o vėjo malūnus Domukas vadina &quot;malūnas namas&quot;. </description>
					<content:encoded><![CDATA[  Malūnus Domas pamėgo seniai, patinka jam stebėti jų sukimąsi. Namie pro langą dažnai stebi besisukančias vėjo jėgaines, tai pasak jo tikrieji malūnai, o vėjo malūnus Domukas vadina "malūnas namas". Tikrą tokį tematė vienintelį kartą kuomet viešėjome Lietuvoje. Internete, turistiniuose puslapiuose, bandžiau surasti netoliese esantį bent vieną vėjo malūną, tačiau nepavyko. Na bet gal kada nuvyksime į malūnų muziejų, nors turbūt būtų geriausia traukti link Olandijos, kur malūnų tikrai netrūksta.  O šiai dienai užteks mums ir mūsų pagaminto malūnėlio, kuriam prireikė vieno pieno pakelio, 5 medinių iešmukų, putoplasto kamuoliuko, senos kartoninės dėžės malūno sparnams, bei vieno korkinio kamščio. Kaip visada dažymo darbai atiteko Domui, patį malūną leido ir man paspalvinti, tačiau prie sparnų bei rutuliuko neleido nė prisiliesti.Į kamuoliuką sparnus taip pat panoro pats sukišti, kuo toliau tuo mažiau leidžia man prie darbelių prisidėti, nebent mato, kad pats be pagalbos neįveiks. ]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Voratinklis</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/10/voratinklis/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/10/voratinklis/</guid>

	<pubDate>Tue, 10 Aug 2010 23:22:00 +0200</pubDate>
	<description>  Savaitgalį Domas susipažino su voratinkliais bei vorais, stebėjo kaip į kruopščiai nuaustą tinklą įkliūna musė, kaip voras iki jos keliauja. Vorai jam labai įsiminė, grįžęs namo nenustojo apie juo</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Savaitgalį Domas susipažino su voratinkliais bei vorais, stebėjo kaip į kruopščiai nuaustą tinklą įkliūna musė, kaip voras iki jos keliauja. Vorai jam labai įsiminė, grįžęs namo nenustojo apie juos kalbėjęs,  todėl nusprendėme pasigaminti voriuką bei nupiešti jam tinklą.  Ryte ant juodo lapo klijais nupiešę voratinklį iškeliavome į miestą, kai grįžome klijai jau buvo išdžiuvę, tad galėjome darbuotis toliau. Domas voratinklį nuspalvino įvairių spalvų kreidelėmis, vėliau pirštukais spalvas suliejo, man beliko su servetėle nuvalyti kreideles nuo klijų. Kreidelės nuo slidaus paviršiaus nusivalo labai lengvai ir greitai.   Voriuką gaminome labai paprastai. Putoplasto kamuoliuką Domas nuspalvino akriliniais dažais, aš jam priklijavau akis, o Domas įkišo keturias šenilo vielutės kojytes. Naujasis Domo voras į voratinklį grįžta tik tuomet kai išalksta, bent taip sako Domas. Visą kitą laiką slepiasi Domo mašinose, kutena mamytę, lipa žaisliukams ant galvyčių, trumpai tariant siautėja mūsų namuose.]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Lietingas savaitgalis</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/09/lietingas-savaitgalis/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/09/lietingas-savaitgalis/</guid>

	<pubDate>Mon, 09 Aug 2010 13:51:00 +0200</pubDate>
	<description>  Ir vėl nusprendėm darbus derinti su pramogom. Donatas turėjo reikalų Miunchene, tad išsiruošėme kartu ir mes su Domu. Iš namų išvykome ketvirtadienį ryte. Kelionės metu oras buvo labai permainingas,</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Ir vėl nusprendėm darbus derinti su pramogom. Donatas turėjo reikalų Miunchene, tad išsiruošėme kartu ir mes su Domu. Iš namų išvykome ketvirtadienį ryte. Kelionės metu oras buvo labai permainingas, tai saulė švietė, tai tamsūs debesys dangų gaubė, tai lijo. Po 5 valandų kelionės atvykus į Miuncheną šiek tiek lynojo. Apsidžiaugėm, nes orą ketvirtadienį žadėjo žymiai blogesnį nei penktadienį. Keletą valandų pasivaikščioję po senamiestį patraukėme link viešbučio. Kol susiruošėme miegoti pradėjo stipriai lyti, lietus nesibaigė nei sekantį rytą, nei dieną, nei vakare. Pažiūrėjus į dangų atrodė jis niekada nesibaigs, nors mes vis dar tikėjomės... Penktadienį, kol Donatas darbavosi, mes su Domu laiką leidome muziejuje. Važiuodama link jo, Donatui sakiau, kad visai neblogas iššūkis 6 valandas su Domu praleisti muziejuje. Man pačiai muziejuose dažniausiai būna nuobodu, o ką kalbėti apie vos dviejų metukų pipirą. Ką "Vokietijos muziejuje" pamatysim nė neįsivaizdavau, muziejaus pavadinimas skambėjo gan nuobodžiai, tad nieko įdomaus, ypatingai vaikams, nesitikėjau, tačiau tai buvo vienintelė vieta tinkanti pasislėpti nuo galingos liūties.  Su Domuku buvom vieni pirmųjų lankytojų. Pirmiausia pakliuvome į salę su laivais. Domas aplink juos lakstė, prašė jį pakelti, klausinėjo "kas čia?". Tądien šį klausimą girdėjau nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Apžiūrėję laivus, patekome į lėktuvų ekspoziciją. Domas lakstė nuo vieno prie kito, rodė man kur lėktuvo sparnai, propeleriai, turbinos, į keletą lėktuvų galima buvo įeiti, tad Domas nusprendė, su jais skrisiąs pas močiutę.  Po lėktuvų sekė pati įdomiausia muziejaus dalis skirta vaikams. Domui ten buvo tikras rojus. Galėjo pavairuoti gaisrinę mašiną, plukdyti laivelius, žaisti su vandenuku, groti, spręsti užduotėles kompiuteriu. Labiausiai jam patiko pianinas. Su juo grojo bene ilgiausiai, pirmą kartą turėjo galimybe išbandyti šį muzikos instrumentą, o kur dar malonumas matyti kas vyksta paspaudus vieną ar kitą klavišą.  Vaikų pasaulyje užtrukom ilgiausiai, būtume galėję būti dar ilgiau, bet norėjome pamatyti traukinukus, kuriuos paleidžia tik kas tris valandas. Domas stebėti traukinių gyvenimo nulėkė kartu su kitais muziejuje buvusiais vaikais. Dar 45 min. praėjo greitai, Domui striksint, kalbantis su kitais vaikais bei stebint traukinukus. Sekanti salė skirta Nano technologijoms man būtų buvus pati įdomiausia, tačiau skaityti, domėtis laiko nelabai buvo. Teko lakstyti paskui mažąjį smalsutį. Šio muziejaus didžiausias pliusas tas, kad visur gali kažką pats pabandyti, prisiliesti, eksperimetuoti. Tad Domas vis lakstė ieškodomas mygtukų, kuriuos galėtų paspausti ir po to stebėti kas vyksta. Nano technologijų salėje mums abiems labai patiko vandens rutuliukų trąsa. Čia būtume galėję nors ir valandą praleisti, bet reikėjo ir kitiems leisti pažiūrėti. Pradžioje žiūrėdama į riedantį rutuliuką nesupratau, kad jis iš vandens, tai paaiškėjo tik vėliau, kai pamačiau jog jie kelio gale prisilietę prie vandens išnyksta. Tuo muziejus nesibaigė, jame galima pamatyti tiek daug, kad mes per 6 val nesugebėjom visko apeiti, nors ir nesistengėm, nes yra temų kurios manęs visai nedomina, o ir Domui tarp variklių, už stiklo sudėtų fotoaparatų ar spausdinimo mašinėlių būtų buvę nuobodu. Tad rinkomės tai, kur abiems būtų į ką pažiūrėti. Aplankėme matematikos kampelį, kuriame Domas viską stengėsi išbandyti; farmacijai skirtą salę, kuri įrengta gan įspūdingai -  centre didžiulė membrana supanti ląstelę, į kurią gali įeiti, jos viduje ląstelės branduolys, mitochondrija bei kitos ląstelės dalys; astronomijos pasaulį su didžiuliu mėnuliu, besisukančiomis planetomis bei saule. Taigi muziejus visiškai atvirkščiai nei tikėjausi, mums patiko, laikas visiškai neprailgo, pamatėme, patyrėme gana daug. Per visą dieną lietus nė kiek nesusilpnėjo, tad atvažiavus Donatui mus pasiimti nusprendėme važiuoti link namų. Per lietų likti Miunchene nebebuvo prasmės. Likus 250 km iki namų lietus netikėtai baigėsi, susiradę artimiausią kempingą likome jame nakvoti. Sekantis rytas buvo šiltas, vasariškas, tad nusprendėme šiek tiek pakeliauti. Pabuvojome dviejuose gan žymiose vietose, prie Urach krioklio bei Blautopf (Mėlynasis puodas) karstinio šaltinio. ]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Klijai ir kruopos</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/09/klijai-ir-kruopos/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/09/klijai-ir-kruopos/</guid>

	<pubDate>Mon, 09 Aug 2010 12:13:00 +0200</pubDate>
	<description>  Praeitą savaitę visai nebuvo noro &quot;bendrauti&quot; su kompiuteriu, tad ir nemažai Domo darbelių liko neaprašytų.  Trečiadienio rytą pasiūliau Domui piešti. Mano dideliai nuostabai jis griežtai sušuko &quot;ne</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Praeitą savaitę visai nebuvo noro "bendrauti" su kompiuteriu, tad ir nemažai Domo darbelių liko neaprašytų.  Trečiadienio rytą pasiūliau Domui piešti. Mano dideliai nuostabai jis griežtai sušuko "ne" ir pabėgo. Pagalvojau, na ir gerai, turėsiu šiek tiek daugiau laiko saviems darbams. Tačiau apsirikau, po kelių minučių Domas atlėkė rankoje laikydamas klijų buteliuką, išpūtė akytes ir linksėdamas galvyte aiškino man, kad jis šiandien nori klijuoti. Negi tokiems norams prieštarausi. Iš spintelės ištraukiau kelių rūšių kruopų, daviau Domui žalią lapą (būtent tokios spalvos pageidavo jis pats) ir leidau pasireikšti. Daugiau nei 15 minučių Domas tepė, klijavo, dėliojo, kol galų gale atsipūtė ir sušuko "baba, dziut" (baigiau, tegul džiūsta). ]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Megztukas Nr. 2</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/02/megztukas-nr-2/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/02/megztukas-nr-2/</guid>

	<pubDate>Mon, 02 Aug 2010 13:59:00 +0200</pubDate>
	<description>  Spintoje radau labai seniai pirktus siūlus, prieš daugiau nei 6 metus gavau dovanų mylimiausios siūlų parduotuvės Kaune dovanų čekį. Siūlų tuomet prisipirkau, tačiau jie taip ir liko gulėt spintoj. </description>
					<content:encoded><![CDATA[  Spintoje radau labai seniai pirktus siūlus, prieš daugiau nei 6 metus gavau dovanų mylimiausios siūlų parduotuvės Kaune dovanų čekį. Siūlų tuomet prisipirkau, tačiau jie taip ir liko gulėt spintoj. Na buvau kartą pradėjus iš jų  megzti, tačiau mezginys buvo nemielas. Būna  užsidegi mezgi ir staiga pastebi, kad tokio mezginio visiškai nenori. Taip atsitiko ir tąkart... Na o užpraietą savaitę vėl išsitraukiau tuos siūlus tik šįkart mezgiau ne sau, o Domui.Pradžia: 2010 liepos 21 d. Pabaiga: 2010 liepos 29 d. Siūlai: BBB Martine  (100% merino vilna) Virbalai: 3,5 mm Idėja:  iš žurnalo Filati Special Kids Nr. 8]]></content:encoded>
</item>
<item>
	<title>Piešti smagu</title>
	<author>egle.elvike@gmail.com (Eglė)</author>
	<link>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/01/piesti-smagu/</link>
<guid>http://blog.family-elvikis.com/blog-post/2010/08/01/piesti-smagu/</guid>

	<pubDate>Sun, 01 Aug 2010 20:49:00 +0200</pubDate>
	<description>  Po to kai beveik visose mokyklėlėse prasidėjo vasaros atostogos ir rytais būname namuose Domas iškart po pusryčių vedasi mane piešti. Dažniausiai piešiame dažais skirtais piešti rankytėmis (Fingerfa</description>
					<content:encoded><![CDATA[  Po to kai beveik visose mokyklėlėse prasidėjo vasaros atostogos ir rytais būname namuose Domas iškart po pusryčių vedasi mane piešti. Dažniausiai piešiame dažais skirtais piešti rankytėmis (Fingerfarben). Jie man patinka, nes jų spalvos ryškios, tarpusavyje nesusilieja, kuo puikiausiai išsiskalbia iš rūbų net ir neaukštos temperatūros vandenyje. Kadangi piešiame gana daug, dažus mažais indeliais pirkti pabodo, juolab paprastose parduotuvėse dažnai jų ir nebūna. Tad šįkart pasibaigus dažams pagaliau išdrįsau užsisakyti didelius 750 ml buteliukus internete. Iš butelio pirmiausia patogiau įpilti ir užteks žymiai ilgiau.  Tik gavus dažus panorome juos išbandyti. Pirmą piešinuką Domas piešė vienas man net neesant kambaryje. Vėliau paaiškino, jog nupiešė žalią žolę, upę ir daug gėlių. Sekantį piešinį piešė su kempinėlėmis. Domas dažniausiai pats nusprendžia kuo pieš, turi dėžutę, kurioje yra įvairiausių teptukų, štampukų, kempinėlių, tad susiruošus piešti pats išsitraukia tai, ko labiausia nori.   Trečiasis šios dienos piešinys pieštas flomasteriais. Šis piešinukas mus su Donatu labai nustebino. Tai pirmasis "aiškus" Domo piešinys, kurį jis piešė visiškai vienas, pats rinkosi spalvas bei tai ką nori pavaizduoti. Rezultatas suprantamas ne tik jam, bet ir kitiems žvilgtelėjusiems į piešinuką. Na, o kam neaišku, tai jame nupiešta geltona saulė, mėlynas debesėlis, juodas lietus, žalia žolytė bei du medžiai ant kurių auga raudoni obuoliai.]]></content:encoded>
</item>
		</channel>
		</rss>