Praeitą savaitę visai nebuvo noro "bendrauti" su kompiuteriu, tad ir nemažai Domo darbelių liko neaprašytų.
Trečiadienio rytą pasiūliau Domui piešti. Mano dideliai nuostabai jis griežtai sušuko "ne" ir pabėgo. Pagalvojau, na ir gerai, turėsiu šiek tiek daugiau laiko saviems darbams. Tačiau apsirikau, po kelių minučių Domas atlėkė rankoje laikydamas klijų buteliuką, išpūtė akytes ir linksėdamas galvyte aiškino man, kad jis šiandien nori klijuoti. Negi tokiems norams prieštarausi. Iš spintelės ištraukiau kelių rūšių kruopų, daviau Domui žalią lapą (būtent tokios spalvos pageidavo jis pats) ir leidau pasireikšti.

Daugiau nei 15 minučių Domas tepė, klijavo, dėliojo, kol galų gale atsipūtė ir sušuko "baba, dziut" (baigiau, tegul džiūsta).

Spintoje radau labai seniai pirktus siūlus, prieš daugiau nei 6 metus gavau dovanų mylimiausios siūlų parduotuvės Kaune dovanų čekį. Siūlų tuomet prisipirkau, tačiau jie taip ir liko gulėt spintoj. Na buvau kartą pradėjus iš jų  megzti, tačiau mezginys buvo nemielas. Būna  užsidegi mezgi ir staiga pastebi, kad tokio mezginio visiškai nenori. Taip atsitiko ir tąkart...
Na o užpraietą savaitę vėl išsitraukiau tuos siūlus tik šįkart mezgiau ne sau, o Domui.

Pradžia: 2010 liepos 21 d.
Pabaiga: 2010 liepos 29 d.
Siūlai: BBB Martine  (100% merino vilna)
Virbalai: 3,5 mm
Idėja:  iš žurnalo Filati Special Kids Nr. 8

Po to kai beveik visose mokyklėlėse prasidėjo vasaros atostogos ir rytais būname namuose Domas iškart po pusryčių vedasi mane piešti. Dažniausiai piešiame dažais skirtais piešti rankytėmis (Fingerfarben). Jie man patinka, nes jų spalvos ryškios, tarpusavyje nesusilieja, kuo puikiausiai išsiskalbia iš rūbų net ir neaukštos temperatūros vandenyje. Kadangi piešiame gana daug, dažus mažais indeliais pirkti pabodo, juolab paprastose parduotuvėse dažnai jų ir nebūna. Tad šįkart pasibaigus dažams pagaliau išdrįsau užsisakyti didelius 750 ml buteliukus internete. Iš butelio pirmiausia patogiau įpilti ir užteks žymiai ilgiau.

Tik gavus dažus panorome juos išbandyti. Pirmą piešinuką Domas piešė vienas man net neesant kambaryje. Vėliau paaiškino, jog nupiešė žalią žolę, upę ir daug gėlių.

Sekantį piešinį piešė su kempinėlėmis. Domas dažniausiai pats nusprendžia kuo pieš, turi dėžutę, kurioje yra įvairiausių teptukų, štampukų, kempinėlių, tad susiruošus piešti pats išsitraukia tai, ko labiausia nori.


Trečiasis šios dienos piešinys pieštas flomasteriais. Šis piešinukas mus su Donatu labai nustebino. Tai pirmasis "aiškus" Domo piešinys, kurį jis piešė visiškai vienas, pats rinkosi spalvas bei tai ką nori pavaizduoti. Rezultatas suprantamas ne tik jam, bet ir kitiems žvilgtelėjusiems į piešinuką. Na, o kam neaišku, tai jame nupiešta geltona saulė, mėlynas debesėlis, juodas lietus, žalia žolytė bei du medžiai ant kurių auga raudoni obuoliai.

Domas piešti kreidelėmis vis dar nepamėgo, kas žino gal niekada ir nepamėgs. Nors tai ir populiariausias praėjusio šimtmečio žaislas, mūsų namuose jis tinkamas nebent patrupinti, nagučius pagaląsti ar šiaip pamėtyti. Paskutiniu metu kreidelių trupinimas nagučių pagalba toks smagus užsiėmimas, kad aiškink neaiškinęs vistiek Domas daro savo.  Atrodo jau sudėjom kreideles į vietą, vos spėjau nusisukti,  o jis vėl nusitvėręs trupina. Na kad jau tas trupinimas toks smagus žaidimas, nusprendėme iš trupinukų padaryti paveikslą. Domui netgi tarką daviau, kad trupinukus gaminti būtų paprasčiau.

Tai ką pritarkavo Domas sudėliojo ant vaškinio popieriaus lapo. Aš ant Domo darbelio uždėjau dar vieną vaškinio popieriaus lapą, bei prispaudžiau karštu lygintuvu. Kaitinant kreidelės išsilydė, spalvos susiliejo. Šiek tiek pravėsus viršutinįjį popieriaus lapą Domas nuėmė ir stebėdamasis rezultatu, prašė dar kartą daryti darbelį.

Paskutinėmis dienomis be perstojo lyja, tad vasaros žaidimus tenka perkelti į kambarį. Smėlio dėžės kambary nepastatysi, tačiau ją kuo puikiausiai gali atstoti smėlinis plastelinas. Pirmą kartą tokį pamačiau rankdarbių parduotuvėje prieš kelis metus, o prieš kelias savaites, kai Domas per karščius sirgo, jį prisiminusi puoliau internete ieškoti kaip pasigaminti pačiam namų salygomis. Receptų radau gana nemažai, tačiau tarp jų buvo tik vienas kurio nereikia virti. Todėl būtent jį ir išbandėme. Jam reikės:

4 puodelių smėlio
3 puodelių miltų
1 puodelio vandens
1 puodelio druskos
1/4 puodelio aliejaus

viską reikia gerai sumaišyti bei išminkyti.
Plastelinas gavosi šiek tiek trapus tad įpyliau dar šiek tiek vandens ir aliejaus.

Kadangi Domui lipdymas smėlio plastelinu labai patiko, kasdien su didžiausiu noru lipdė, spaudė formeles, statė namelius, šiomis lietingomis dienomis nusprendžiau išbandyti dar vieną smėlio plastelino receptą, tik šįkart virtą. Šis plastelinas bent man daug malonesnis, lengviau minkomas bei formuojamas. Jam reikės:

1 puodelio krakmolo
2 puodelių smėlio
1 puodelio vandens

viską kartu gerai sumaišyti, o maišant virti tol kol sutirštės.