Paskutinę savaitę mus lepina kaitri saulutė, tad pačio vasariškiausio deserto - ledų, norisi dar ir dar. Net ir Domas po to, kai prieš kelias savaites pasimėgaudamas suvalgė pirmąją savo ledų porciją, jų prašo kasdien. Tik va, nors ir labai gražiems, meiliems jo prašymams mes nepasiduodam. Juolab, kad jam labiau patinka ledų laižymo procesas, nei patys ledai.

Prieš kelias dienas Domui vėl paprašius ledų, nusprendžiau kelias porcijas nunerti, bei taip papildyti jo vaikišką virtuvę, kuri vis dar yra vienas mėgstamiausių žaislų. Žaislinių maisto produktų kasdien pritrūksta vis labiau. Tačiau  plastmasinių pirkti nenoriu, tad kartais ilgokai tenka palaukti, kol  Domuko šaldytuve atsiras vienas ar kitas naujas produktas. Per šį mėnėsį be vakar pabaigtų ledų nieko pagaminti nesugebėjau. Vasara toks metas, kai laiko prisilietimui prie rankdarbių lieka labai mažai. Didžiąją laiko dalį praleidžiame gamtoje ar bent jau balkone, kuriame Domas su pasimėgavimu žaidžia smėlio dėžėje ar turškiasi baseinėlyje. Man tai bene vienintelis metas kai, Domukui nemiegant, galiu ramiai paskaityti knygą.