Į Simsalabim mokyklėlę grįžti nesitikėjom, prieš prasidedant vasaros atostogoms su visais atsisveikinome. Tačiau mums pasisekė, dėl vaikučių einančių į darželį, nuo šiol mokyklėlėje vyksta ir vakariniai užsiėmimai. Kai Domui pasakiau, kad šiandien eisime į taip jo mylimą grupę, džiaugsmui nebuvo galo. Domas spirgėjo, negalėjo sulaukti kada eisime, o kai išėjome mane ragino eiti greičiau. Įėjus į mokyklėlės pastatą tekinomis nulėkė link lifto, vėliau link savo grupės. Galvojau bus pamiršęs, tačiau atsimena viską, daineles, vaikus, vadovę. 
Šios dienos užsiėmimo tema - saulėgrąžos. Vadovė atnešė vaikams įvairių dydžių saulėgrąžų. Viena jų, maždaug mano ūgio, Domuką šiek tiek išgąsdino. Jis man pradėjo pasakoti, kad tai tikrai ne gėlė, o visas medis, o medis turi būti ne kambaryje, o lauke.
Vėliau vaikučiai žaidė žaidimus susijusius su šia gėle, išmokom keletą naujų linksmų dainelių apie saulėgrąžas. Vaikai vaidino paukštelius lesančius jos sėklytes. Po smagių dainelių vaikučiai dar ir gamino saulėgrąžos žiedą. Idėja labai graži. Ant lapo vaikai priklijavo naminio plastelino rutuliuką į kurį įspaudė saulėgrąžos sėklyčių. Kol vaikai darbavosi mamoms teko iškirpti 12 saulėgrąžos lapelių, kuriuos vėliau kartu su vaikučiais sukaišiojom į plasteliną. 

Iš pat ryto, kaip ir visuomet penktadienį, su Domuku keliavom į DRK grupę. Niekam grupėje nebuvau sakius, kad būtent šiandien Domuko gimtadienis, bet vadovė pati prisiminė ir pasiruošė šventei. Visiems susirinkus Domui sudainavome dvi gimtadienio daineles. Viena labai graži vaikiška, kurią mokėjo visos mamos išskyrus mane, o kita visiems gerai žinoma gimtadienio daina "Happy birthday" išversta į vokiečių kalbą. Po dainelių visi vaikučiai sveikino Domą paspausdami ranką, bet Domas ne su visais norėjo būti draugiškas. Tačiau su Janiu, kurį pažįsta jau beveik 1,5 metų labai gražiai apsikabino. Vienas kito net nebenorėjo paleisti.
Po sveikinimų visi vaikučiai sėdo prie stalų, šįkart vaikai klijavo paveikslus. Buvo galima klijuoti įvairaus popieriaus skiauteles, plunksnas, karoliukus, bei spalvotą smėlį. Būtent smėlis Domui patiko labiausiai, gal todėl kad dar nebuvo bandęs. Vieną geltono smėlio maišiuką norėjo net namo neštis. Panašu, kad teks namie dažyti smėlį bei užsiimti smėlio paveikslų gamyba.

Na o prieš pasibaigiant užsiėmimui dainavome naują dainelę apie guminukus. Dainelė labai smagi, linksma ir greita. Mamytėm bedainuojant vaikai susėdę ratuku kirto Domuko gimtadieniui skirtus guminukus. Tad nenuostabu, kad paskutinė dainelė-žaidimas prieš išsiskirstant buvo apie dantukų valymą.

Domukas kalbėti stengiasi vis labiau ir labiau. Žodelius į trumpus dviejų, trijų sakinukus jungti vis dar sunkiai sekas. Dažniausiai pirmąjį žodelį pasako visą, o antrojo žodelio tik paskutinį skiemenį.  Nors  paskutinėmis savaitėmis daug dažniau gaunasi ir teisingai sujungti porą žodelių.  Visų Domo naujų žodžių nebespėju užfiksuoti, tačiau pagrindinius  būtinai  užsirašau. Šiuo metu naudojamiausi žodeliai – tai spalvų pavadinimai.  Kur beeitume, ką bežaistume visada Domas išvardija matomas spalvas. Jei pasiima žaisti vieną iš mašinų, būtinai pasako kokia jos spalva.  

mėmė – mėlyna,
žalia - žalia,
diodio – raudona. Geltoną spalvą vadina beveik taip pat kaip ir raudoną, klausant galima atskirti kurį spalvos pavadinmą sako, tačiau kaip parašyti skirtingai nesugalvojau.
deden – oranžinė,
pika – pilka,
duda - ruda,
bata - balta.

Be spalvų kiti nauji populiariausi žodeliai:

ši čia - kas čia?
šiči – močiutė,
man –  (vok. Man - vyras) senelis, vyras,
pleplia – kirmėlytė,
afel – apfel (iš vok. obuolys),
ame – eime,
kin – akiniai,
auto  - auto (iš vok. mašina),
hun – hund (iš vok. šuo ),
tau – taip Domas vadina save,
lėlė - gėlė,
tys - trys,
mėniu - mėnulis,
diuk - noriu dūkti,
dėdė - kėdė,
šiokt - noriu šokti,
bär - meška.

Į svečius atvyko mano pusseserė su vaikais. Ji džiaugiasi, kad šįkart juos pas mus atvežė vyras:

  - Kaip gerai, kad aš šiandien be mašinos.

Na, o mano krikštasūnis nei kiek nesutrikęs atsako:

  - Mama, tai gi aš kišenėje turiu mašinų.

Prieš keletą savaičių Domo mokyklėlėje virėme plasteliną. Paprasta, greita ir pigu. Tokį plastelino gaminimo būdą žinojau, tik pati dar nebuvau išbandžius. Tačiau kai pamačiau, kad tai labai paprasta pradėjau virti ir aš. Pamėgo jį ir Domas, nes jis visiškai nesiskiria nuo pirktinio, o man patinka jis dėl to, kad pigus ir svarbiausia natūralus produktas.

Vakar vėl gi virėme plastelino, tik Lietuvoje neradau pirkti vyno akmens miltukų, tačiau juos pakeitus citrinos rūgštimi rezultatas gavosi ne ką prastesnis. Lipdymo džiaugsmo buvo ne tik Domui, bet ir Ignei bei pas mus besisvečiavusiems vaikams.

Po savaitgalio mano krikštasūnis neduoda mamai ramybės prašydamas daryti balioninius kamuoliukus, o po smagaus lipdymo vakaro, panašu kad teks jo mamytei ir plasteliną virti.

Plastelinui reikės:

1 puodelis miltų

½ puodelio smulkios druskos

1 puodelis vandens

1 a.š. vyno akmens  (vok. Weinstein parduodamas vaistinėje) arba citrinos rūgšties

1 š. aliejaus

valgomųjų dažų (labai gerai tinka velykiniams kiaušiniams dažyti skirtos tabletės)

Vandenį sumaišyti su dažais, visas sudedamąsias dalis supilti į puodą, gerai išmaišyti, bei maišant virti kol pasidarys panašu į plasteliną (masė bekaistant sušoka į vieną didelį guzą). Nuėmus nuo ugnies perminkyti. Plastelinas gali stovėti daugelį mėnesių svarbiausią jį laikyti uždaruose indeliuose ar maišeliuose.