Įrašai filtruoti pagal: Oranžinis
Noredamas matyti visus įrašus išjunk filtrą.

Taip lauktos Velykos jau beveik spėjo pasimiršti. Jas primena tik užsilikusios dekoracijos, kurias šiomis dienomis su Domu nurinkinėjam bei kraunam į dėžes. Kol mes su Domu sukome į popierių dūžtančius zuikučius mūsų katinėlis Miau, prisiminęs šaunias Velykas, nusprendė dar šiek tiek pažaisti su spalvotais kiaušinukais. Tai pamatę kartu su Domu puolėme jį fotografuoti. Mažasis fotografas nebesutinka, kad fotografuočiau aš, būtinai turi jis nuspausti fotoaparato mygtuką.  Taigi, galima drąsiai teigti, jog tai pirmoji projekto nuotrauka, kurią nufotografavo Domas.


Būtent 13-osios savaitės tema iki šiol  man pati pati pačiausia. Ją buvo galima įgyvendinti labai įvairiai. Tad ir dalyvių nuotraukas nenuobodu žiūrėti...
Na o mes šįkart katinėlį Miau nusprendėm išsiųsti paskraidyti juodais amerikoniškais lėktuvais. Katinėlis džiugiai sutiko, tačiau iš aukštai pamatęs namus, neištvėrė, griebė parašiutą ir šoko iš lėktuvo. Jam pavyko nusileisti tiesiai ant mūsų namo stogo, na ištikrųjų jis pasikabino ant antenos. Bet svarbiausia grįžo namo.

Šiandien mūsų mažąjį katinėlį Miau aplankė didysis pusbrolis vardu Naglis. Miau jam pasiskundė, kad jau kuris laikas pas mus namie apsigyveno viena linksma, bet vis papildomų rūpesčių sukelianti pelytė Cyp. Mūsų katinėlis niekaip nesugalvojo kaip su ta išdykusia pelyte pasikalbėti ir  paprašyti gerbti namų tvarką. Naglis išklausęs Miau pasakojimų trumpam susimąstė. Niekas nė negalėjo pagalvoti, kad jo galvoje gali suktis tiek pašėlusių, o kartu ir nuostabių idėjų?! Nagliui kažką pakuždėjus į Miau ausį, jiedu nuskuodė virtuvės link. Vargais negalais atsidarę šaldytuvą, išsitraukė gabalėlį sūrio, puolė jį smulkinti bei dėlioti ilgą takelį.
„Na, dabar laukiam“,- tarė Naglis ir jiedu tyliai pritūpė. Ilgai laukti neteko, tuoj pasigirdo smagus pelytės čepsėjimas. Taip ji rinkdama išbarstytus sūrio gabalėlius nė nepastebėjo kaip atsidūrė tiesiai prie dviejų išdidžių katinų kojų.

 

Projektas net neįpusėjo, o mes jau spėjome apsileisti. Net nežinau kodėl, bet 8-tosios savaitės tema - šiluma, pasirodė sudėtinga. Ilgą laiką nekilo visiškai jokia idėja. Spėjo ir pavasaris ateiti, o mes nuotraukos vis dar neturėjome. Kai pagalvoji, dabar galima būtų katinėlį nufotografuoti besišildantį pavasarinėje saulutėje, bet taip būtų nesąžininga. Gi tema paskelbta tada, kai už lango nebuvo nei menkiausios užuominos, kad pavasaris jau čia pat.
Ir vis tik idėjos ateina visai netikėtai. Vakare besimėgaujant fondue sūriu  atsisukau į katinėlį Miau. Žiūri jis į mus žibančiomis pavydžiomis akimis. Pagailo mums katinėlio Miau. Paikvietėm kartu pasimėgauti sūriu bei pasišildyti žvakių šilumoje. Katinėlis Miau atbėgdamas pas mus dar nustvėrė rožę. Argi neromantiška!?

 

Eglei "pasiskundus" jog jos pašto dėžutę ir Skype'ą užtvindė klausimai kur dingo mūsų puslapis nusprendžiau pasiaiškinti. Iš tiesų dėl visko (blogo puslapio pasiekiamumo) kalta ji pati.  Istorija paprasta - o gi pradėjo rašyti gerą "blog'ą", išaugo norinčių jį skaityti skaičius ir... mūsų labai kūdas serveriukas nebeatlaiko tokio lankytojų skaičiaus (paprastai problemos prasideda kai jų yra > 2 vienu metu :) ).  Taigi vakar vakare pradėjau persikraustymo darbus. Kas nors kartą gyvenime kraustėsi žino, kad tai nėra taip labai paprasta ir ne visada viską galima paskubinti. Juk kol perrūšiuoji, atsirenki ko reikia ir ko nereikia, sukrauni į dėžes (šiuo atveju į *.tar.gz'ipus), perveži į kitą bustą, vėl iškrauni, persiregistruoji gyvenamąją vietą (biurokratu juk iš vis nepastumsi) ir t.t. Na, bet galiausiai vėl viskas veikia, o jei kas ir neveikia tai greitai pradės veikti. Gero skaitymo :)