Niekada nebūčiau pagalvojus, kad kada nors megsiu vyrišką megztinį, o pradėjus megzti netgi pabaigsiu. Donatas  iki šiol vis paminėdavo, kad 100 % jam niekada neteks apsirengti mano megzto megztuko. Iki šiol esu jam numezgus vieną vienintelį šaliką, tai buvo maždaug prieš penkis metus. Jei atvirai  mezgu tik tada, kai kasdieninę rutiną išstumia įvairios stresinės situacijos, o dabar jų tikrai netrūksta. Mezgimas  man vienas geriausių būdų nusiraminti, atpalaiduoti mintis.  Paskutinius metus per ramiai gyvenau, turbūt todėl ir virbalai dulkėjo :)

Pradžia: 2010 rugpjūčio 16 d.
Pabaiga: 2010 rugsėjo 8 d.
Siūlai: Rellana Wolltraum (100% vilna)
Virbalai: 4,5 mm
Idėja:  iš BERGERE de France puslapio

Paskutiniu metu mane apėmęs jausmas, jog daugelis drabužių man netinka. Parduotuvėje ant pakabos taip gražiai atrodo, o užsidėjus na tiesiog praranda visą grožį. Dėl šios priežasties buvau nusprendus sau nieko nemegzti. Tačiau Donatas įkalbėjo, tad po gerų penkių metų mezgiau vėl sau. Man bemezgant Domas piktinosi, jog megztinis skirtas ne jam. Vis prie savęs dėjo, matavo, o po kiekvienos siūlės susiuvimo bandė apsirengti. Na gal visai jam ir tinka?.. tik labiau panašu ne į megztinį, o paltą ar chalatą :)

Pradžia: 2010 rugpjūčio 8 d.
Pabaiga: 2010 rugpjūčio 15 d.
Siūlai: Rellana Grandessa (20% vilna, 80% poliakrilas)
Virbalai: 5,5 mm
Idėja: iš žurnalo  Susanna 2009/11

Spintoje radau labai seniai pirktus siūlus, prieš daugiau nei 6 metus gavau dovanų mylimiausios siūlų parduotuvės Kaune dovanų čekį. Siūlų tuomet prisipirkau, tačiau jie taip ir liko gulėt spintoj. Na buvau kartą pradėjus iš jų  megzti, tačiau mezginys buvo nemielas. Būna  užsidegi mezgi ir staiga pastebi, kad tokio mezginio visiškai nenori. Taip atsitiko ir tąkart...
Na o užpraietą savaitę vėl išsitraukiau tuos siūlus tik šįkart mezgiau ne sau, o Domui.

Pradžia: 2010 liepos 21 d.
Pabaiga: 2010 liepos 29 d.
Siūlai: BBB Martine  (100% merino vilna)
Virbalai: 3,5 mm
Idėja:  iš žurnalo Filati Special Kids Nr. 8

Po gerų poros metų pertraukos išsitraukiau stalčiuje dulkėjusius virbalus. Vėl atsirado begalinis noras megzti, o ir nepanaudotų siūlų dėžė vis neatrandanti savo vietos namuose pradėjo erzinti. Jau kelios savaitės kai Domą užvaldė "tempimo" manija, o ką paprasčiau tampyti jei ne siūlus. Užkabina siūlo galą už mašinos ir tempia, smagu tempti, o dar kai visas siūlų kamuoliukas išsivynioja džiaugsmui ribų nebebūna. Na tampo Domas ne tik siūlus, bet viską ką tik įmanoma už ko nors užkabinti ir temti. Visi žaidimai, kokie jie bebūtų, galiausiai baigiasi kokiu nors tempimu. Tad nieko nuostabaus, kad ir žodelis "tempia" šiuo metu vienas naudojamiausių. Na bet aš ne apie tampymą, o apie mezgimą. Pirmąjį megztuką Domui pabaigiau kaip tik šiandien. Domas jį pats sulankstęs įsidėjo į spintą ir beja užsiprašė dar vieno megztuko su laiveliu. Va čia buvo man didelė staigmena, kodėl jis sugalvojo kad aš megsiu dar ir kodėl būtent megztukas turi būt su laiveliu ir upe. Šiandien jau ne kartą tai pakartojo, tad jei iki ryt ryto nepersigalvos teks galvoti kaip jo norą įgyvendinti. O šiam kartui megztukas -  meškiukas.

Pradžia: 2010 liepos 16 d.
Pabaiga: 2010 liepos 20 d.
Siūlai: Schachenmayr Catania (100% medvilnė)
Idėja:  iš Netten Örgüler puslapio

Prieš porą dienų Domas norėdamas mums padėti sulaužė sudedamą pirkinių dėžę. Žiūrėjau aš į jos likučius vis galvodama ar išmesti ar pasilikti. Aišku išmesti būtų buvę paprasčiausia, bet ranka niekaip nekilo. Tad vaikštinėjau ir masčiau kam ją būtų galima panaudoti, kol galų gale kilo mintis iš jos padaryti pirštukinių lėlyčių teatrą. Darbo teko įdėti gan nemažai, tačiau rezultatu likau tikrai patenkinta.

Teatre jau apsigyveno pirmosios nertos lėlytės - pasakos "Raudonkepuraitė" personažai: vilkas, raudonkepuraitė ir senelė. Dar lėlyčių mažai, bet manau artimiausiu metu jų vis daugės ir daugės.